Karuosta yra unikali, paradoksali ir užburianti. Istoriniu ir architektūriniu požiūriais tai išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje. Užimdama beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos, Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona.
1890 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu šiaurinėje Liepojos miesto dalyje pradėtos karinio miestelio ir didžiulių įtvirtinimų statybos. Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu. Tik Latvijai atgavus nepriklausybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu, o vėliau tiesiog Karuosta.
Pagal pirminį sumanymą tai turėjo būti autonomiška teritorija, aprūpinta visa reikalinga infrastruktūra, turinti savo elektrinę, vandentiekį, bažnyčią ir mokyklas. Sovietmiečiu į Karuostą Liepojos miesto gyventojams buvo uždrausta patekti. Paskutiniai sovietinės armijos daliniai iš Karuostos išvyko tik 1994 metais.
Šiandieninį Karuostos veidą charakterizuoja puošniosios XIX a. pabaigos architektūros ir tarybinio atšiaurumo sintezė. Nepaisant visų likimo iššūkių, ši Liepojos miesto dalis dabar yra puikiai pritaikyta šiuolaikiškam civiliniam gyvenimui ir verslui.