Liepojos medžio architektūrai būdinga didelė įvairovė ir senos tradicijos. Seniausi mediniai pastatai datuojami XVII amžiumi. Gerai senąjį miesto veidą atspindi Kungu gatvė, kuri minimu laikotarpiu buvo pagrindine Liepojos gatve. Kulniuodami šia gatve, išvysite unikalų pastatų kompleksą. Didžiausia jo pažiba – vadinamasis ponios Hoijerė viešbutis, kuriame 1697 metais buvo apsistojęs Rusijos caras Petras I.
Ryškų Liepojos medžio architektūros bruožą atspindi XIX–XX amžių sandūroje pastatyti vadinamieji darbininkų namai. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasti dviaukščiai pastatai, tačiau akylesnės akys netruks pastebėti subtilias fasado detales, medžio raižiniais išpuoštas duris ir langų rėmus. Visa tai yra pakankama priežastis kiekvieną pastatą vertinti kaip atskirą architektūrinį kūrinį. Tokių namų gausu ne tik senamiestyje, jų taip pat galima pamatyti Liepojos naujamiestyje ir netoli Liepojos ežero vinguriuojančiose gatvėse – Bērzu, Apšu, Ezera, Bernātu ir kt.
Išskirtiniu paveldu ir architektūrine savastimi gali pasigirti Jūrmalos parkas. Jį juosia puošnių medinių namų, statytų pagal šveicariško stiliaus standartus, virtinė. Architektūrinėje jų puošyboje dominuoja subtilūs raižiniai ant balkonų, laiptų turėklų ir fasadų. Pačius puošniausius pastatus galima pamatyti einant Dzintaru, Liepu, Peldu, Hika ir gatvėmis, t.y. buvusiame vasaros vilų rajone.
Šie, daugiausia gyvenamaisiais namais šiuo metu virtę, namai yra tikras Liepojos pasididžiavimas, praturtinantis miesto aplinką, atspindintis jos architektūrinę savastį ir turtingą praeitį.