Šv. Onos bažnyčia yra seniausia bažnyčia Liepojoje. Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose ji paminėta 1508 metais. Iš pradžių šios bažnyčios būta medinės. Bėgant metams, bažnyčios sienos ir bokštas ne kartą buvo perstatinėjami.
Dabartinį savo pavidalą bažnyčia įgijo po visų laikų garsiausio Liepojos architekto Paulo Makso Berčio atliktos renovacijos. Pirmiausia perstatytas bokštas (1889 m.) ir tik po to kita bažnyčios dalis (1893 m.). Atidžiau pažvelgus, matyti, kad skiriasi renovacijai panaudotų plytų atspalviai. Tai patvirtina, kad bažnyčios atnaujinimo darbai buvo atliekami dviem etapais.
Paaukštinus bokštą, šv. Onos bažnyčia tapo aukščiausiu pastatu Liepojoje. Pakilti į 60 metrų aukštyn iškilusį bokštą gali kiekvienas miesto svečias. Miestelėnai žino, kad iš šio bokšto atsiveria viena gražiausių miesto panoramų.
Didžiausia savo brangenybe bažnyčios dvasininkai įvardija Pabaltijo vokiečių medžio drožėjo Nikolaso Sefrenso 1697 m. sukurtą – 9,7 m aukščio ir 5,8 m pločio – altorių. Šis altorius yra didžiausias ir vertingiausias barokinės medžio drožybos kūrinys Latvijoje.
Išskirtinio dėmesio verti ir šv. Onos bažnyčios vargonai, kurie sukonstruoti pagal žinomo latvių kompozitoriaus Alfredo Kalninio brėžinius. Tai treti pagal dydį vargonai Latvijoje. Didesnius galima išvysti tik Liepojos Švč. Trejybės ir Rygos Duomo katedrose.