Siekiant apsaugti karinių jūrų pajėgų bazę Liepojoje nuo galimų priešų antpuolių, XIX a. pabaigoje nuspręsta pastatyti gynybinius įtvirtinimus Karuostoje, Liepojos centre ir pietiniame miesto pakraštyje.
Praėjus dešimčiai metų po pastatymo – 1908 metų lapkritį – Liepojos gynybiniai įtvirtinimai likviduoti. Buvo pripažinta, kad jų statymas buvo strateginė klaida. Dalis gynybinių pabūklų demontuota ir pervežta į Lietuvą (į Kauną), kita dalis tiesiog išlydyta. Fortifikaciniai statiniai buvo dukart sprogdinami. Iki šių dienų išliko tik sprogimo bangos nepaliestos artilerijos baterijos (įtvirtinimų dalis), požeminiai statiniai ir parako sandėliai.
Ant fortifikacinių įtvirtinimų sienų matyti keletas didelio formato muralų.
Šiauriniai fortai yra žinomiausia ir įspūdingiausia Liepojos gynybinių įtvirtinimų dalis. Istorinio jos pavadinimo būta – gynybinių įtvirtinimų baterija Nr. 1.
Šiauriniai fortai, kaip ir visa Karuosta, tarybiniais metais buvo uždara karinė zona. Dabar senuosius labirintus ir įtvirtinimų likučius gali pamatyti ir išvaikščioti kiekvienas.
Vis dėlto, lankantis šiauriniuose fortuose, privalu neprarasti budrumo. Statūs Baltijos jūros krantai Karuostoje, kaip ir kai kuriuose kituose Latvijos pajūrio ruožuose, yra pavojingi. Kranto briaunos bet kurio metu gali susmegti, todėl vaikščioti po fortų griuvėsiais yra griežtai draudžiama.
Lankytojų patogumui šiauriniuose fortuose įrengta puiki aikštelė iškyloms. Be to, adrenalino mėgėjai turėtų išbandyti komandines atrakcija “Pabėgimas iš TSRS”.
Kita gynybinių miesto įtvirtinimų dalis – Redaną ir Vidurinius fortus – galima apžiūrėti 14. novembra bulvare.