Liepojos paplūdimys ėmė sparčiai populiarėti XIX a. septintajame dešimtmetyje. Tuo laiku Liepoja virto žinomu kurortu, į kurį atgauti jėgų ir pailsėti atvykdavo aristokratai iš Europos ir Rusijos. Istoriniai šaltiniai liudija, kad čia kadaise lankėsi net Rusijos imperijos caras.
Galima sakyti, kad situacija nuo to laikotarpio iš esmės nepasikeitė, kadangi sezono metu į Liepojos paplūdimį iki šiol traukia daugybė poilsiautojų. Vizitinė jo kortelė – sniego purumo ir baltumo smiltys. Be to, paplūdimio juosta yra labai plati (50-80 m) ir ilga (8 km), todėl vietos sau tikrai gali rasti kiekvienas. Dažnai čia pamatysi aktyvaus poilsio mėgėjus – jėgos aitvaro ir banglenčių entuziastus. Ramybės, laukinės gamtos ar įstabaus kraštovaizdžio ieškotojai paprastai renkasi nuošalesnius ruožus, o tie, kuriems svarbesnis patogumas, – visa reikalinga infrastruktūra aprūpintus paplūdimius. Visa svarbiausia informacija pateikiama informaciniuose paplūdimio ženkluose.
Poilsiavimas paplūdimyje kiekvienam
Vasarą paplūdimyje iš tolo matyti mėlynoji vėliava – ypač švaraus ir kokybiško paplūdimio ženklas. Centrinis paplūdimys, esantis prie gelbėjimo stoties, turi visą reikalingą infrastruktūrą kokybiškam regos ir judėjimo negalią turinčių žmonių poilsiavimui. Šios žmonių grupės saugumą užtikrina garsiniai plūdurai. Judėjimo negalią turintys poilsiautojai šiame paplūdimyje ras specialius maudymosi vežimėlius. Be to, jaunųjų tėvelių patogumui įrengta patalpa kasdieniais mažųjų poilsiautojų reikalais pasirūpinti. Galop apie daugiafunkcį šio paplūdimio modelį galima spręsti iš plataus pėsčiųjų tako.
Prie jūros su savo augintiniais
Į pajūrio zoną, į kurią nepatenka viešieji paplūdimiai, galima atsivesti savo keturkojus augintinius. Tiesa, juos privalu laikyti pririštus prie pavadėlio. Apie teritorijas, kuriose galima pasivaikščioti su savo keturkojais draugais, praneša informaciniai ženklai. Viena populiariausių iš jų yra Kūrmajos prospekto pabaigoje, šiauriau memorialinio paminklo jūroje žuvusiems jūreiviams ir žvejams atminti.
Tikrasis ir netikrasis gintaras
Akylesni poilsiautojai, praūžus stipriam pietvakarių vėjui, tarp į krantą išmestų jūros žolių ir kriauklių dažnai randa gintaro – saulės brangakmenio – gabalėlių. Vis dėlto, renkant gintarą, privalu būti atidiems, kadangi į priekrantę jūra dažnai išmeta ir baltojo fosforo kristalų. Jie labai panašūs į gintarą, tik nežymiai blyškesni ir trapesni. Baltasis fosforas labai greit išdžiūva ir užsidega, todėl atsargumo nepaisymas gali virsti nemaloniais nudegimais. Kad to būtų išvengta, rekomenduojame rastus gintaro gabalėlius dėti į uždarą tarą. Taip apsaugosite save nuo nereikalingų nemalonumų ir įsitikinsite savo radinio tikrumu. Jokiu būdu negalima surasto gintaro dėti į savo rūbų kišenes!