Išbandykite pažintini maršruta “Liepoja – kaip iš natu!” – tai patogus ir paprastas budas susipažinti su Liepoja ir savo akimis pamatyti didžiausias ir ryškiausias istorines, kulturines bei architekturines vertybes, esancias miesto centre. Pažintine ekskursija po i Latvijos uostamiesti palengvins specialus žemelapis ir grindinyje ispaustos natos.
Žemėlapį PDF formatu rasite čia.
Smuiko raktas – Rožiu aikšte (Rožu laukums)
Jau pacioje maršruto pradžioje butinai žengtelekite kairen ir užsukite i vidini Romos sodo kiema. Šio lankytino objekto istorijos pradžia siekia tolimuosius 1882 metus. Tuomet cia buta prekybos namu, o kiek veliau – viešbucio. Verta apžiureti po vidiniu kiemu esancius požeminius rusius, kadangi ten dabar yra irengta dailes galerija, kurioje eksponuojama gausi XX a. Liepojos dailininku meno darbu kolekcija. Toliau natu kelias pasuka i Zivju gatve, kuriai pavadinimas suteiktas nuo žuvų turgaus, kadaise šurmuliavusio pačiame gatvės gale prie Kuršių aikštės.
Do – Hoijerė svečių namai
Savo ruožtu Kungu ir Bāriņu gatviu pašoneje ekskursantai ras keleta unikaliu XVII ir XVIII amžiaus pastatu. Pirmieji žvilgsnį turėtų patraukti kadaise miesto svečius priiminėję ponios Hoijerė svečių namai – vienas seniausių Liepojos gyvenamųjų namų, kuriame šiuo metu veikia XVII–XIX a. interjero muziejus. Kiek kairiau jo matyti tipiškas XVII–XVIII a. sanduros murinis gyvenamasis namas. Toleliau, už ponios Hoijeres viešbucio, slepiasi dar vienas miesto senolis. Tai senosios XVII a. rastiniu namu statybos pavyzdys. Pastarasis namas pastatytas ant žemo murinio cokolio ir turi statu cerpini stoga. Šio senolio sienos mena laikus, kai Liepojoje viešejo Rusijos caras Petras I ir Švedijos karalius Karolis XII.
Tesdami ekskursija natu keliu, nepamirškite nuleisti nosis žemyn ir žvilgtereti i sena plytine Palmu gatves šaligatvio danga. Ji padaryta iš brokuotu plytu, pagamintu apytikriai prieš 150 metu.
Re – Petro turgus
Kitapus centrinio iejimo i Petro turgu išdidžiai stukso aukšciausias Liepojos statinys – šv. Onos liuteronu bažnycia. Raudonplycio bažnycios bokšto aukštis apytikriai siekia net 60 metru. Šie Dievo namai pašventinti tolimaisiais 1587 metais, taciau, begant metams, nesyk buvo perstatinejami. Ši šventove didžiuojasi savo išskirtiniu mediniu altoriumi, kurio aukštis 9,7 m, o plotis – 5,8 m.
Mi – Šv. Juozapo katedra
Šv. Juozapo katedra puikuojasi didžiausios kataliku bažnycios visoje Kuržemeje vardu. Lankytojai cionai užsuka pamatyti puošnaus ir išskirtinio interjero. Idomi bei nekasdiene ir katedros architektura, mat, pats šventoves pastatas yra sudarytas iš dvieju atskiru statiniu. Dabartinis pavidalas suformuotas XIX a., kai prie nedideles murines bažnycios pastatytas didžiulis priestatas. Centrini senosios bažnyteles altoriu dabar galima rasti vienoje katedros koplyciu (kaireje puseje). Užsukus i šia koplycia, i akis krinta tai, jog senasis altorius yra kur kas žemiau dabartinio katedros grindu lygio. Demesio vertas ir i kaire nuo katedros esantis dar vienas Liepojos senolis – rumai, kuriuose kažkada buvo isikures Kuržemes apygardos teismas, o dabar darbuojasi Liepojos miesto savivaldybe.
Cia galima pasirinkti tolimesni kelia – grižti i miesto centra ar sukti parko ir papludimio link.
- 5,1 km maršrutas veda i Pajurio parka – sek paskui muzikos instrumentais pažymetus ženklus.
Bugnai – Janio Čakstes aikšte
Tesdami neskubu pasivaikšciojima ir pažinti su miestu, nepamirškite stabteleti Peldu gatveje ir pasigrožeti neogotikiniu raudonu plytu gyvenamuoju namu, savo dienas skaiciuojanciu nuo 1902 metu. Tai vienas ryškiausiu ir išskirtiniausiu ilgamecio vyriausiojo Liepojos architekto Paulo Makso Berci darbu.
Saksofonas – Pajurio parkas
Iš šio parko galima patogiai nupedinti iki juros ir pasigrožeti tenykšte priekrante bei papludimiu. Liepojos priekrante nuo seno traukia poilsiautojus erdviais papludimiais ir smulkiomis ir baltomis it sniegas pajurio smiltimis.
Smuikas – Gulbiu tvenkinys
Aplink šia teritorija ilgainiui susiformavo privaciu namu rajonas. Hika ir Vites gatveje dar galima pamatyti viena tu laiku mediniu vasarnamiu, išpuoštu medžio drožiniais ir ivairiomis dekoracijomis.
Trimitas – Kurmajos prospektas
Kurmajos prospekto ir jo rajono suklestejimo laikais, XIX–XX a. sanduroje, Liepoja buvo tapusi populiariu kurortu. Šiuo prospektu kursuota tramvajaus, kuris ypatinguosius miesto svecius nugabendavo iki parko ir pajurio. Turtingiausieji miestelenai, noredami itvirtinti ypatinga savo statusa, suskubo šiame prospekte statyti privacius ir nuomai skirtus namus. Vienas ju – 1900 m. iškiles pastatas, kuriame dabar yra isikures Liepojos miesto muziejus. I ji turetu užsukti tie, kuriuos domina Liepojos ir Pietines Kuržemes istorija. Be to, pro einanciuju šiuo prospektu akis neturetu praslysti bronzines skulpturos – tai Liepojos himno „Pilseta, kura piedzimst vejš“ (lt. „Mieste, kuriame gimsta vejas“) personažai: valtininkas, varna, gintaro latviai ir telefonininkas.
- 3,5 km maršrutas toliau driekiasi miesto centru iki kito ženklo „fa“.
Fa – Art Nouveau stiliaus pastatai
Abu maršrutai vel susijungia prie natos “sol” ženklo ir toliau driekiasi viena kryptimi.
Sol – Liepojos valstybine gimnazija
Už vieno iš Liepojos himno personažu, valtininko, nugaros iškyla puošnus Art Nouveau stiliaus pastatas – Liepojos valstybine gimnazija. Tai 1912 metais Ludvigo Melvilio suprojektuotas pastatas, kuriame kadaise veike mergaiciu gimnazija. Akylesne akis netrunka pastebeti švietimo istaigu architekturai nebudinga apdaila ir dizaino detales. I gatve nukreiptas šio pastato fasadas ypac puošnus ir turintis daug subtiliu dizaino detaliu.
Fasado puošnumu gimnazijai nenusileidžia kitoje Kurmajos prospekto puseje stovintis baltas namas. Tai dabartiniai apygardos teismo rumai, kuriuose anksciau buvo isikurusi Rusijos–Rytu Azijos laivybos bustine. Joje veike kompanija, organizavusi tiesioginius garlaiviu reisus iš Liepojos i Niujorka. Pasinaudoje šios kompanijos paslaugomis, kasmet per Liepojos uosta i tolimus kraštus išvykdavo per 40 000 žmoniu.
Dešiniau valtininko matyti kadaise veikusi Navigacijos mokykla, pastatyta 1876 metais. Ryškiausia centrinio jo fasado detale yra bokštelis, kuriame mokyklos darbo metais buvo irengta observatorija.
Pauze – Juliannos kiemas
Pažintinio maršruto tesinys toliau nuveda iki Prekybos kanalo, sujungiancio Liepojos ežera ir Baltijos jura. Šis kanalas iškastas 1703 metais. Šiuos metus galima laikyti didelio ir modernaus uosto statybos pradžia. Kulniuojant promenada, verta žengti kelis žingsnius i šona ir apžiureti prieplaukoje prisišvartavusius žvejybinius laivus ir jachtas. Savo ruožtu prie pesciuju tiltelio galima nuodugniau patyrineti kanalo ir jo teritorijos maketa. Demesio vertas ir ten pat savo valandas skaiciuojantis gintaro laikrodis, padarytas net iš 50 litru gintaro. Visa ši gintaro kieki surinko ir padovanojo Liepojos gyventojai.
La – Koncertu sale “Didysis gintaras”
Neabejotinai ryškiausias Liepojos kulturinio gyvenimo simbolis yra koncertu sale “Didysis gintaras”. Aštuoniu aukštu pastate yra irengtos trys koncertu sales.
Si – Švč. Trejybes katedra
Liepojos Švč.Trejybes katedra buvo pašventinta 1758 metais. Unikali jos vertybe ir turtas – didžiausi pasaulyje nerekonstruoti mechaniniai vargonai.
- Tai musu pažintinio maršruto pabaiga. Mums buvo labai malonu kartu su Jumis pasivaikšcioti po Liepoja ir supažindinti Jus su didžiausiomis Liepojos istorijos ir šiu dienu vertybemis. Iki kitu susitikimu!