Ar žinote, koks tipiškiausias stereotipas sklando apie liepojiškius? Klausyk, – „Išdidus kaip liepojiškis“! Mums, žinoma, yra dėl ko didžiuotis, juk mes jau tapome Europos kultūros sostine 2027!
Tačiau nevalia apsirikti, – mes ne tik išdidūs, bet ir labai svetingi, paslaugūs, dėmesingi, kūrybiški ir sumanūs.
Ar pastebėjai, kad liepojiškį lengva pažinti iš veido? Vieną jo pusę nuolat kaitina saulė. O kitą? O kitapus visada vėjas! Žvelk, kaip nori – visa veide kaip ant delno.
Mes pakeliame savo galvą aukštyn ir ištempiame kaklą. Didžiuojamės tuo, kas esame. Didžiuojamės tuo, iš kur mes kilę. Ištemptu kaklu toliau matyti. Lengviau nužvelgti tolius. Lengviau išmanyti ir suprasti. Ir mes tai mokame daryti.
Aukštai pakelta galva geriau matyti. Ir iš tolumos, ir į tolumą. Kaip švyturys virš jūros bangų. Jis rodo kelią. Žmonėms iš kiekvieno Latvijos kampelio. Kažkas čia traukia. Čia žmonės patys virsta švyturiais. Virsta liepojiškiais.