Šioje internetinėje svetainėje yra naudojami slapukai.

Kad būtų užtikrintas sklandus svetainės veikimas ir pagrindinių jos funkcijų vykdymas, naudojami būtinieji pirmosios ir trečiosios šalių slapukai. Kad būtų pagerintas svetainės funkcionalumas ir patobulintas turinys, Jums sutikus, joje gali būti naudojami pirmosios šalies statistiniai slapukai svetainės lankytojų statistikai analizuoti, taip pat trečiosios šalies socialinių tinklų slapukai, suteikiantys prieigą prie svetainėje patalpintos vaizdinės medžiagos.

1 iš 3

2 iš 3

3 iš 3

Kino klasiko liepojiečio Eduardo Tisė (lv. Eduards Tisē) 125-ųjų gimimo metinių proga vieno iš Liepojos pastatų (Stendera iela 9) sieną nuo šiol puoš grafičio meistro Elementton sukurtas portretas.

„Manau, kad dauguma liepojiečių apie Eduardą Tisė žino vien tai, kad jo vardu yra pavadinta viena Liepojos gatvių. Turbūt maža nujaučiančių apie jo indėlį į pasaulinį kino meno vystymą,“ pasakoja idėjos autorius Marekas Albertas (lv. Mareks Alberts). „Projektu „Gatvės meno portretai Liepojos gatvėse“ siekiame supažindinti miestelėnus ir Liepojos svečius su iškiliausiomis mūsų miesto asmenybėmis. Tisė, be jokios abejonės, yra vienas iš jų,“ tęsia M. Albertas. Vieta jo portretui taip pat išskirtinė – priešais miesto kino teatrą.

Eduardas Tisė gimė Liepojoje 1897 m. balandžio 13 dieną. Jis pagrįstai yra laikomas vienu iškiliausių kino operatorių pasaulyje, sovietinio kino meno pradininkų.

Eduardo vaikystė ir mokykliniai metai prabėgo Liepojoje. Susituokė su Bianka Tisė (1921–2005). Kartu susilaukė dukros Eleonoros, kuri taip pat pasirinko kino operatorės kelią ir gyvena Osle. 1913 metais jis baigė Liepojos jūreivystės mokyklą. Tuo pat metu – nuo 1911 iki 1914 – mokėsi profesoriaus E. Grencingo tapybos ir fotografijos studijoje. Čia jis susuko pirmąsias savo kino juostas ir įamžino Pirmojo pasaulinio karo vaizdus.

1916–1918 metais likimas privertė ji tapti Pirmojo pasaulinio karo kino korespondentu. Vėliau, nuo 1919 iki 1923-ųjų, dirbo kino operatoriumi Visos Rusijos fotokino skyriuje, rengė reportažus apie pilietinį karą, filmavo Leniną. Nuo 1921 metų prisijungė prie TSRS valstybinės kino mokyklos, vėliau Maskvos valstybinio kinematografijos instituto dėstytojų kolektyvo. 1943 metais Eduardas Tisė tapo šio instituto profesoriumi.

Garsiojo liepojiečio daug prisidėta prie kino filmavimo meno teorijos vystymo. Jo dalyvauta rengiant keletą Holivudo filmo projektų. Viena iš jo režisuotų juostų (lt. „Nemirtingasis garnizonas“ (lv. „Nemirstīgais garnizons“) 1956 metais buvo apdovanota Venecijos kino festivalyje Garbės diplomu. Didžiausias jo kaip operatoriaus darbo įvertinamas yra režisieriaus Sergejaus Eizenšteino pasaulinę šlovę pelniusios juostos „Šarvuotis Potiomkinas“ nufilmavimas 1925 metais. Nuo 1935-ųjų – nusipelnęs Rusijos TFSR menininkas. Prisidėjo prie Rygos kino studijos filmo „Pergalingas sugrįžimas“ (lv. „Mājup ar uzvaru“) kūrimo. Liepojoje Eduardo Tisė vardu pavadinta gatvė ir Liepojos kino mėgėjų studija.

Projektą „Gatvės meno portretai Liepojos gatvėse“ finansiškai remia Liepojos kultūros taryba ir Liepojos paplūdimio baras „Red Sun Buffet“.