Tris kilometrus ištįsęs Pajūrio parkas užima net 50 hektarų plotą. Tai vienas didžiausių sodintinių parkų Latvijoje. Parko projekto idėja gimė XIX a. pabaigoje. Ja siekta dviejų tikslų – papildyti kurortui būtinų objektų sąrašą ir stabdyti pajūrio smėlio slinkimą miesto link.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar šis parkas yra populiari pasivaikščiojimo vieta. Jame gausu lankytinų objektų ir pėsčiųjų takų, veikia kavinės, įrengtos vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės, teniso kortai ir futbolo stadionas.
Parke veši net 170 įvairių vietinių ir atvežtinių medžių rūšių. Ši augalija susilieja į vieną organišką derinį su architektūriniais parko objektais – mažomis skulptūromis, fontanu ir kt. Rytinėje parko dalyje, Dzintaru ir Liepu gatvių pašonėje, poilsiautojų akį turėtų patraukti XIX–XX amžių sandūroje iškilusios puošnios vilos.
Prie koncertų sodo “Pūt, vējiņi!”, kur baigiasi Peldu gatvė, miesto svečiai kviečiami apžiūrėti meno objektą “Vaiduoklių medis”. Stabtelėti ir pasėdėti galima ant gitaros grifo formos suoliukų. Spustelėjus mygtuką, galima pasiklausyti populiariausių “Līvi” dainų. Minutėlę verta skirti 1902 m. vyriausiojo miesto architekto Paulo Makso Berči suprojektuotam ir pastatytam “Peldu” kompleksui, kuris šiuo metu atgimsta naujam gyvenimui. Priešais šį kompleksą tyvuliuoja Gulbyšu tvenkinukas. Romantiškoje tvenkinuko saloje – XX a. pradžią menanti pavėsinė, iki kurios galima nukulniuoti nedideliu tilteliu.
Norą ištyrinėti parką ir išbandyti visas lauko pramogas palengvins tankus pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas.
Vasarą Pajūrio parke netyla įvairių renginių, koncertų ir linksmų atrakcijų šurmulys. Nuo birželio 1 iki rugsėjo 1 dienos kiekvieną sekmadienį, 12 valandą, vaikų žaidimų aikštelėje (ties Jūrmalos gatves pabaiga) rengiami pramoginiai renginiai vaikams – lėlių teatro ar cirko artistų pasirodymai.