Miesto žemėlapis

Liepojos paplūdimys ėmė sparčiai populiarėti XIX a. septintajame dešimtmetyje. Tuo laiku Liepoja virto žinomu kurortu, į kurį atgauti jėgų ir pailsėti atvykdavo aristokratai iš Europos ir Rusijos. Istoriniai šaltiniai liudija, kad čia kadaise lankėsi net Rusijos imperijos caras.

Svajone turėti savo koncertų salę Liepoja gyveno daugiau kaip šimtą metų. Sprendimą, kad Liepojai reikalinga koncertų salė, dar 1896 metais buvo priėmusi miesto taryba.

Liepojos Švenčiausios Trejybės katedra savo metus skaičiuoja pačioje senamiesčio širdyje (prie Lielās gatvės). Nors pamatinis akmuo padėtas 1742 m., o katedra pašventinta 1758 metais, vis dėlto statybos galutinai pabaigtos tik 1866-aisiais, kai pagal pirminį projektą baigti statyti du bokšto aukštai.

Šiaurinio – ilgiausio molo Latvijoje – statybos baigtos XIX a. pabaigoje. Tai labai svarbi Liepojos gynybinių įtvirtinimų ir karinio uosto dalis. Molo pylimas driekiasi 1800 metrų, jo plotis – 7,35 metro. Tai labai populiari ir liepojiečių dažnai lankoma vieta. Įsimylėjėlių poreles čia atvykti vilioja romantiški saulėlydžiai, o meškeriotojus – žuvingos priekrantės. Ypač daug žmonių prie molo susirenka jūroje ėmus siausti didžiulėms audroms. Laukinės gamtos siautulys, nesutramdoma ir galinga bangų mūša užburia ir priverčia sugrįžti čia dar kartą.

Interjero turtingumu ir puošnumu Liuterio bažnyčiai nenusileidžia Liepojos švento Juozapo katedra. Tai didžiausia katalikų bažnyčia visame Kuržemės regione.

Tai XIX amžiaus prekybos pasažas su erdviu ir romantišku vidiniu kiemu. Anuomet tokio stiliaus kiemai buvo populiarūs daugelyje Europos sostinių. Bėgant laikui, šis pastatas virto viešbučiu. Dabar ten galima rasti viešbutį, biurus ir parduotuves, o požeminiuose tuneliuose – dailės galeriją, konferencijų salė ir restoranas.

Po šaunių atostogų Liepojoje telefono nuotraukų galerijoje privalo atsirasti asmenukė su paplūdimyje tviskančiu Liepojos miesto ženklu.

Architekto Luiso Melvilio pagal jugendo stiliaus standartus suprojektuotas ir 1910 metais pastatytas Petro turgaus paviljonas laikomas vienu gražiausių šios paskirties pastatų Europoje. Iššūkio architektui būta didelio – paviljoną teko projektuoti vietoj senųjų kareivinių trijų bažnyčių apsuptyje. Ryčiau paviljono buvo šv. Onos bažnyčia, vakariau šv. Juozapo katedra, o į pietus nuo jo iki pat Antrojo pasaulinio karo stovėjo sinagoga. 1941 metais ji buvo sugriauta.

"Vaiduoklių medis" – tai žinomas miesto aplinkos objektas ir populiari susitikimo vieta. Tai dedikacija legendinei latvių roko grupei "Līvi", sovietmiečiu įkūnijusiai Latvijos pasaulėžiūrą ir dvasią. Kultūrinį ir dvasinį šio kolektyvo indėlį įamžinantis šešių metrų aukščio medis padarytas iš daugiau kaip keturių tūkstančių metalinių strypelių.

Liepojai nuo seno priskiriamas muzikos miesto vardas. Žinomiausias jos simbolis – miesto himnas "Mieste, kuriame gimsta vėjas". Šio himno herojai – valtininkas, varna, gintaro latviai, telefonininkas ir žmonių miškas – yra virtę meno skulptūromis, pasitinkančiomis praeivius Kūrmajos prospekte.

Liepoja – ne vieno garsaus Latvijos muzikanto gimtasis miestas, todėl būtent čia yra tinkamiausia vieta šlovės alėjai. Ar ne smagu stabtelėti ir palyginti savo ranką su garsių Latvijos muzikantų plaštakų įspaudais bronzinėse plokštėse.

Šv. Onos bažnyčia yra seniausia bažnyčia Liepojoje. Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose ji paminėta 1508 metais. Iš pradžių šios bažnyčios būta medinės. Bėgant metams, bažnyčios sienos ir bokštas ne kartą buvo perstatinėjami.

Liepojos Liuterio bažnyčia yra didžiausia tarpukariu pastatyta bažnyčia Latvijoje. Šios kryžiaus formos bažnyčios, kurios statybai naudoti Suomijoje tašyti akmenys, pamatinis akmuo padėtas 1914 metais.

Liepojos šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė yra vaizdinė ir dvasinė Karuostos dominantė, ryškiai išsiskirianti iš ją supančių blokinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų.

Šiuose senuose gamybinės paskirties pastatuose kadaise veikė Keteno spaustuvė, avalynės fabrikas ir siuvykla. Naujųjų šeimininkų pastangomis šie pastatai virto patraukliais industrinės architektūros ir loftų pavyzdžiais. Aplink juos vietos sau rado restoranas, kavinė, alaus rūsys, baras ir įvairios kūrybiškumo nestokojančios įmonės

Sovietmečiu promenada (nuo Tramvajaus tilto iki jūros) buvo uždara militarinė zona. Dabartinis jos gyvenimo pulsas yra visiškai kitoks. Tai vieta, kur neskubius pasivaikčiojimus keiča aktyvus naktinis gyvenimas, o rokenrolo šurmulį ir verslo sandoriu – meninė dvasia.

Rožių aikštė yra miesto širdis ir pagrindinė susitikimų vieta. Pavadinimas byloja, kad svarbiausias jos akcentas yra rožės, kurios čia yra auginamos ir prižiūrimos jau daugiau kaip šimtą metų. Pavasarį pirmieji pražysta krokai, kuriuos po kurio laiko pakeičia narcizai ir tulpės. Rožės gražiausią savo veidą parodo vasarą. Žiemą ši aikštė virsta romantiška Kalėdų salele.

Didžioji aikštė iš pradžių buvo skirta kariniams apmokymams ir paradams. Situacija ėmė keistis XX a. pradžioje, kada buvo nuspręsta aikštę apželdinti. 1925-ieji – Liepojos 300 metų jubiliejų – metai mini tuometinio prezidento Janio Čakstės ir kitų aukščiausių šalies ir miesto vadovų apsilankymą. Ta proga kiekviename aikštės kampe buvo pasodintos liepos. Šis vizitas tapo priežastimi suteikti aikštei pirmojo Latvijos prezidento Janio Čakstės vardą.

Pietinį molą rasite pasukę į šiaurę nuo centrinio miesto paplūdimio. Tai svarbus Liepojos uosto sargas. Pasiekti jį galima lėtai pėdinant paplūdimiu (automobilį patogiausia palikti aikštelėse prie Kūrmajos prospekto ar Roņu gatvės pabaigos).

Jūrmalos parke, kur savo kelią baiga Kūrmajos prospektas, ilgesingai į tolį žvelgia 1977 metais pastatyta moters skulptūra. Tai memorialas, skirtas įamžinti iš jūros negrįžusių žvejų ir jūreivių atminimą. Amžinąjį viltį įkūnijantis moters žvilgsnis simbolizuoja tragiškas gyvenimo realijas, su kuriomis tekdavo ir tenka susidurti pajūrio regiono gyventojams.

Tris kilometrus ištįsęs Prekybos kanalas sujungia Liepojos ežerą su jūra ir atskiria Liepojos senamiestį nuo naujamiesčio. Kanalas pradėtas kasti dar 1697 metais. Tai buvo reikalinga naujo uosto statybai, kadangi po Liepoją vingiavusi ir laivybos tikslams tarnavusi Lyvos upė ėmė akti.

Tai atminimo ženklas prie švartavimo stulpelio (knechto) Liepojos uoste, kur prieš 30 metų, 1992-ųjų balandžio 11-ąją, simboliškai atkurtos Latvijos karinės jūrų pajėgos.

Bāriņu ir Dārza sankirtoje anksčiau būta privačios spaustuvės, kurioje 1790 metais buvo išleistas garsusis Imanuelio Kanto veikalas „Sprendimo galios kritika“.

Liepoja sergsti vieno didžiausių praėjusio amžiaus žmonijos sukrėtimų atminimą. Ant Škėdės kopos yra pastatytas didžiausias memorialas holokausto aukoms Latvijoje. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta daugiau kaip 3000 Liepojos žydų. Šis memorialas – tai žydų nacionalinis simbolis Menora (septynšakė žvakidė). Jos kontūrai, suformuoti iš lauko akmenų ir granito luitų, aiškiai matomi iš paukščio skrydžio.

Iki Antrojo pasaulinio karo Liepojoje buvo 12 sinagogų ir maldos namų. Svarbiausioji iš jų buvo didžioji choralinė sinagoga.

1942–ųjų liepos 1 d. Liepojoje buvo įkurtas getas, į kurį turėjo persikelti visi žydų tautybės miestiečiai. Tai buvo uždara teritorija tarp Kungu, Apšu, Dārza ir Bāriņu gatvių. Be leidimo iš geto buvo draudžiama išeiti. Į jį taip pat negalėjo įeiti ir kitataučiai vietos gyventojai. Į getą buvo patekę apytikriai 800 žmonių, išlikusių po 1941 metais įvykdytų masinių žudynių. Pastatai buvo perpildyti, gyvenimo sąlygos sunkios, nuolat trūko maisto. Geto belaisviai buvo verčiami dirbti amatininkystės arba įvairius nekvalifikuotus darbus. Kiekvieną rytą jiems buvo liepiama susirinkti nurodytoje vietoje, kur jie buvo grupuojami dienos darbams. Kiekvienam iš geto išvykstančiajam buvo duodamas ženklas su numeriu, kad vakare būtų galima sutikrinti ir sukontroliuoti grįžusiuosius. Į darbą ir iš jo įkalintieji vyko organizuotomis kolonomis, prižiūrimomis grupės vadovo žydo. Šia aplinkybe Liepojos getas išsiskyrė iš kitų getų, kadangi įprastai vokiečiai reikalavo, kad grupių vadovai nebūtų žydai. Įkalintiesiems teko dirbti po 16–18 valandų per dieną, didžiąją dienos dalį praleidžiant už geto ribų.

Ši atminimo plokštė yra skirta žydams – pirmosioms nacių okupacinio režimo masinio naikinimo aukoms Liepojoje. Kruvinomis akcijomis 1941-ųjų liepos 20–25 dienomis prie švyturio buvo nužudyta apytiksliai 1100 vyrų. 80% nužudytųjų buvo žydų inteligentija. Iki 1941 liepos pabaigos iš viso buvo sulaikyta ir nužudyta beveik 2000 žydų tautybės vyrų.

Kurelininkais vadintas generolo Janio Kurelio (lv. Jānis Kurelis) vadovautas karinis latvių junginys, kuris su okupacinės vokiečių valdžios žinia buvo suburtas 1944-ųjų liepą kariniams veiksmas prieš raudonąją Sovietų Sąjungos armiją. Tikrovė pasirodė visai kitokia – šis junginys, siekdamas atkurti Latvijos nepriklausomybę, iš tikrųjų priešinosi abiem okupacinėms valdžioms, – tiek nacistinei Vokietijai, tiek Sovietų Sąjungai.

Kazdangos rūmai ir dvaro kompleksas kadaise priklausė įtakingiems Kuržemės baronams Manteifeliams. Rūmai pastatyti 1800-1804 metais klasicistiniu stiliumi. Projekto autorius buvo Johanas Georgas Adamas Berlicas. Šie rūmai iki šiol laikomi vienu puošniausių klasicizmo architektūros pavyzdžių Kuržemėje. Nemaža rūmų projektavimo ir planavimo detalių sutampa su Mežotnės rūmais.

37 metrų aukščio mūrinis švyturys yra gražiausias Akmenrago papuošalas. Pirmasis švyturys čia pastatytas 1884 metais, tačiau I pasaulinio karo metais jis buvo nugriautas. 1921 metais švyturys vėl iškilo virš medžių viršūnių. Pakilus į švyturio bokštą atsiveria fantastiški jūros ir aplinkinių miškų vaizdai.

Vaizdingoje vietovėje, prie Aluokstės upės, barokinis Aprikių dvaro ansamblis baigtas statyti XVIII a. pradžioje. Dvaras priklausė fon Ostenzakenų, po to fon Korfų giminei. Įdomi istorinė detalė, – šiame dvare XIX–XX a. sandūroje šeimininkavo būsimasis Suomijos prezidentas Gustavas Mannerheimas.

Gruobinios viduramžių pilies statyba datuojama ties XIII amžiaus viduriu, kai "hus to Grobin" buvo pirmą kartą paminėta istoriniuose šaltiniuose. Ji pastatyta šalia Gruobinios piliakalnio. Anuomet Kuržemėje pilis buvo įprasta statyti senųjų kuršių piliakalnių pašonėse. Spėjama, kad pirmoji pilis buvo medinė, nes būta žinių, kad 1263 metais ji buvo sudeginta. 1328-aisiais iškilo nauja pilis. Pastaroji ilgus šimtmečius buvo tapusi reikšminga karine tvirtove. Savo strateginę svarbą ji prarado po 1795 ir 1812 metų karinių veiksmų.

Aprikių bažnyčia pelnytai vadinama Kuržemės sakralinio meno perlu – jos interjero puošnumas palieka didžiulį įspūdį ir ilgam įsirėžia į atmintį. Rokoko stiliaus interjeru ši bažnyčia pasidabino XVIII a. viduryje. Prabangos ir puošnumo įspūdį visų pirma sukelia sienų tapyba.

Vecpilio (anksčiau Altenburg) bažnyčia yra trečia pagal amžių visoje žemutinėje Kuržemėje. Šiuos Dievo namus 1700 metais pastatė Senosios pilies ir Ilmajos dvarų savininkas Ernstas fon Rapė. Vienabokštės bažnyčios statybose panaudoti lauko akmenys, o stogas dengtas čerpėmis. Skliautinės lubos padarytos iš neobliuotų lentų, o grindys iš deginto molio plokščių.

Tašų (vok. Telsen) dvaras raštuose pirmą kartą paminėtas 1501 metais. Nuo 1641 metų iki XIX a. vidurio dvaras priklausė fon Korfų šeimai. Jų valdymo metais dvaras buvo nuolat apstatomas ir atnaujinamas. Pagrindiniuose rūmuose yra išlikę vertingi baroko stiliaus kaminai, o pagrindinį įėjimą puošia akmeninis portalas ir kitos detalės. Buvusį centrinį dvaro pastatą supa želdinių gyvatvorė (10 ha ploto).

1254 metais kryžiuočių užpultos ir nuniokotos kuršių pilies vietoje iškilo bažnyčia. Bėgant metams, ji ne kartą restauruota ir perstatinėta. Šiuo metu ji yra laikoma seniausia Kuržemės regiono bažnyčia.

Pirmasis medinių konstrukcijų švyturys pastatytas 1887 metais. Dabartinio Papės švyturio statyba baigta 1910 metais, ir nuo to laiko jo projektas nekeistas. Papės švyturys, kurio aukštis 22 m, iš visų Latvijos švyturių yra arčiausiai jūros ir yra įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą.

Rucavos bažnyčia pašventinta 1874 metais. Ji didžiuojasi savo senovinėmis liustromis, altoriaus žvakidėmis, indu krikšto vandeniui ir kitais bažnytiniais daiktais. Gilią praeitį mena altoriaus paveikslas, išlikęs nuo bažnyčios pastatymo laikų.

Tai retų augalų kolekcija galintis pasigirti gamtinis parkas, kurio estetinį grožį papildo Girta Brumsono meno kūriniai ir nedidelės architektūrinės formos.

Šis 27 metrų aukščio bokštas pastatytas 1960 metais. Pagal paskirtį jis buvo naudojamas iki 2009-ųjų. Dabar į šį vandens bokštą gali patekti kiekvienas. Pirmajame bokšte galima apžiūrėti vandens tiekimo sistemos įrangą, taip pat rasti informacijos apie kitus industrinius Aizputės objektus, 3D vandens bokšto ir giluminio gręžinio projekcijas. Užkilus į bokšto viršų, atsiveria graži Aizputės panorama.

Priekulės karių kapinėse yra palaidota daugiau nei 23 000 kariškių, – pagal palaidotųjų skaičių tai didžiausios Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių kapinės Baltijos šalyse. Priekulės operacija buvo vienas aršiausių Kuržemės katilo mūšių. Ji prasidėjo 1944 m. spalį ir truko net penkis mėnesius. Mūšio metu fronto linija Priekulės apylinkes kirto septynis kartus. Pasibaigus karui, nesugriautų namų buvo likę vos kelios dešimtys.

Dvaro pastatų kompleksą sudaro Švedų vartai, Priekulės dvaro rūmai ir apžvalgos bokštas. XV amžiuje Priekulę valdė baronai Korfai. Tuo laiku pastatyti dvaro rūmai ir įtvirtinimai, skirti apsaugoti dvarą nuo antpuolių.

Bažnyčia baigta statyti apie 1680 metus. II pasaulinio karo metais kaip ir didžioji miesto dalis ši bažnyčia buvo visiškai sugriauta. 1995–1998 m. bažnyčia atstatyta. Altorių, vidaus dizainą bei medines konstrukcijas suprojektavo ir pagamino Rygos amatų mokyklos auklėtiniai.

Patys pirmieji Vergalės dvaro rūmai iškilo XVIII a., tačiau po kurio laiko jie buvo perstatyti pagal vėlyvojo klasicizmo stilių. Šiuo metu po dvaro stogu glaudžiasi mokykla, biblioteka, kultūros namai ir seniūnijos valdyba.

Tai seniausias miesto pastatas, pastatytas 1651 metais. Ši bažnyčia įtraukta į saugomų Latvijos valstybės paminklų sąrašą. Aplink bažnyčią išlikęs iš lauko akmenų pastatytas mūras.

Prenclavų malūnas yra vienas didžiausių vėjo malūnų Latvijoje. Jis turi net keturias malimo girnas. Visi malūno mechanizmai per ilgus metus nė kiek nepakito ir yra išlaikę pirminę savo išvaizdą.

Bokšto lankytojai ras stacionarius žiūronus, pro kuriuos jie galės žvilgterėti į laivus jūroje ir stebėti priekrantės paukščius.

"Paplakos Disneilende", kaip jį vadina vietiniai Virgos gyventojai, vaikų laukia neįprasčiausia žaidimų aikštelė Latvijoje – iš akmenų suręsta nedidelė viduramžių tvirtovė su bokšteliais, požemiais ir tilteliais. Ji stūkso buvusioje militarinėje zonoje, kuri anksčiau buvo prieinama tik sovietų kariškiams.

Bakūzės dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1486 metais. Šiuo metu lankytojai gali apžiūrėti vidines dvaro patalpas, jose eksponuojamą porcelianinių indų parodą, išgirsti įdomių faktų iš dvaro istorijos, apžiūrėti seną XV a. kuršių amuletą – lokio nagą, grūdų trintuvę, senovinius akmeninius laiptus. Be to, atvykusiems svečiams siūlome leistis į žygį po šventąsias Embūtės vietas, ypač tas, iš kurių sklinda ypatinga energija. Šių vietų embūtiečiai niekada nepamiršta ir nuolat jas lanko. Visi norintys gali užsisakyti pažintinę ekskursiją, kurioje sužinos daug įdomių faktų iš Embūtės ir artimiausių jos apylinkių istorijos. Dėl ekskursijos būtina susitarti iš anksto telefonu +371 26199518. Aktyviai praleidus pirmąją dienos dalį, verta pailsėti ir išgerti arbatos ar kavos iš Rygos porceliano fabrike pagamintų puodelių arba susitarti dėl pietų / vakarienės Bakūzės dvare. Čia taip pat rasite pirtį, kubilą, įrengtą maudyklą ir tvenkinį, puikiai tiksiantį mėgėjiškai žūklei. Maža to, iš anksto susitarus, pas vietinį augintoją „Embūtes garšaugi“ (lt. „Embūtės prieskoniniai augalai“) galima paragauti įvairių prieskoninių augalų ir daržovių.

Liepoja garsėja turtingomis ir giliomis tradicijomis, šiuolaikiškų pramogų įvairove, aukšto lygio ir plataus užmojo kultūra bei menininkais iš viso pasaulio, – kiekvienas norintis gali prisidėti prie Liepojos kultūrinio gyvenimo kūrimo ir puoselėjimo.

Svajone turėti savo koncertų salę Liepoja gyveno daugiau kaip šimtą metų. Sprendimą, kad Liepojai reikalinga koncertų salė, dar 1896 metais buvo priėmusi miesto taryba.

Seniausias Latvijos profesionalus latvių teatras, turintis spalvingų ir talentingų aktorių trupę. Į šį teatrą verta užsukti ne tik dėl puikių ir vertinamų spektaklių (patenkinami įvairių amžiaus grupių žiūrovų poreikiai), bet ir dėl galimybės žvilgterėti į teatro užkulisius (rengiamos ekskursijos). Daugelis sako – gražiausias teatras Latvijoje!

Galerija "Romas dārzs" – tai galerija ir parodų salė, įsikūrę požeminiame pastato aukšte (tiksliau sakant, jo tuneliuose).

Liepojos muziejui pelnytai priskiriamas nacionalinio kultūros paveldo ir populiarintojo vardas. Tai vieta, kurioje miesto istorija žengia koja kojon su aktualiąja meno sklaida.

Mėsininko Davido Hoijero našlės Margaretos Gertrūdės Hoijerės svečių namai dabar yra virtę XVII–XIX a. interjero muziejumi. Tai sėkmės istorija, bylojanti apie svarbaus Liepojos kultūrinio-istorinio paveldo objekto, valstybinės reikšmės architektūrinio paminklo renesansą. Nuo šiol šio istorinio pastato durys yra atviros kiekvienam.

Galerijoje "Romas dāŗzs" yra įsikūręs lėlių ir dizaino muziejus. Pagrindinę jo ekspoziciją sudaro eksponatai iš XIX–XX amžių. Tai lėlės, papuošalai ir įvairūs namų apyvokos daiktai. Be to, galerijoje yra trys parodų salės, kuriose eksponuojami šiuolaikinio meno kūriniai ir rengiamos parodos naujausioms dizaino madoms ir tendencijoms pristatyti. Išskirtinumu pasižymi mažiausia Liepojoje parodų erdvė "Mākslas ala". Ji skirta pavieniams meno kūriniams eksponuoti. Muziejaus įkūrėjai kviečia meno pasaulio profesionalus ar kūrybiniu keliu tik pradedančius eiti dailininkus pasinaudoti šia erdve savo kūrinių solo prezentacijai.

Šiuolaikiniai ir klasikiniai lėlių teatro spektakliai. Įdomios pažintinės ekskursijos apie lėlių gamybą ir lėlininko amato paslaptis, galimybė prisidėti prie lėlių teatro spektaklio kūrimo.

Amatininkų namuose po vienu stogu yra susibūrę 16  Kuržemės regiono amatų meistrų. Jie visuomet pasiruošę su džiaugsmu papasakoti apie savo amatą ir tradicijas į amatininkų namus užsukusiems svečiams. Meistrų dirbtuvės išsidėsčiuosios net per du aukštus. Ten galima pamatyti, kaip staklėmis audžiami tautiniai rūbai, kaip kalami sidrabiniai papuošalai, gaminami įvairūs dirbiniai iš keramikos, odos ir gintaro, taip pat vytelių pynimo.

Istorinis Liepojos spaustuvės pastatas, iškilęs 1890 metais, atgimė naujam gyvenimui kaip meno, muzikos ir kūrybinių industrijų centras. Čia koncertai ir kultūriniai renginiai, gardūs gėrimai ir stalo žaidimai bei visavertis poilsis. Tai talento, naujų idėjų ir pramogų erdvė, įkvepianti kūrybinei sinergijai, produktyviam bendradarbiavimui ar tiesiog smagiam pasibuvimui kartu.

Kultūros ir pramogų erdvė "Pegaza Pagalms" – tai vieta, kur nuolat vyksta koncertai ir įvairūs kiti pramoginiai renginiai. Ji įsikūrusi kitapus dailininko Uldžio Rubežio (lv. Uldis Rubezis) sukurto didelio formato tapinio ant sienos. Mitologinėse graikų legendose pasakojama, kad kadaise sparnuotasis žirgas Pegasas savo pasaga iškirtęs žemėje šaltinį, iš kurio poetai sėmęsi įkvėpimo. Netoliese esanti šieno turgaus aikštė kažkada buvo aktyvaus miesto gyvenimo centras. Trumpai drūtai sakant, ši jauki ir patraukli vieta mena gražią ir ilgą savo istoriją, todėl ją galima laikyti tikru įkvėpimo šaltiniu.

Kultūros namai „Wiktorija“ yra vieta, kur muzika, kinas, teatras ir kiti meniniai žanrai susilieja į harmoningą žaismą. Čia tvyro tikroji Liepojos laisvės dvasia! Ją spinduliuoja šių namų lankytojai ir įvairūs kultūriniai renginiai, dažnąsyk tampantys įkvėpimo šaltiniu visiems susirinkusiems. O kur dar unikalus namų interjeras ir nuostabus vasaros koncertų sodas!

Gamtos namai yra edukacinis gamtos ir mus supančios aplinkos pažinimo centras, kuriame apsilankiusieji turi galimybę iš arčiau pažinti gamtos mokslą – biologiją, ekologiją, zoologiją ir kitas su gamta susijusias sritis. Centras yra pasiruošęs priimti visus, ypač moksleivių grupes ir šeimas su vaikais (būtina išankstinė registracija).

Centras kviečia išbandyti interaktyvias ekskursijas, kuriose ekskursantai turi galimybę išbandyti įvairias technologijas ir įsitikinti gamtos dėsnių veikimu. Ekspozicijos pažadins lankytojų smalsumą, paskatins ieškoti atsakymų, suprasti juos ir leis patirti atradimo džiaugsmą. Šio pažinimo centro durys atvertos kiekvienam. Ypač centre laukiamos šeimos ir moksleivių grupės.

"FabLab Liepāja" yra daugiafunkcė gamybos laboratorija, kurioje kiekvienas turi galimybę, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir turimos patirties, susipažinti su skaitmeninėmis technologijomis ir kūrybinėmis gamybos proceso alternatyvomis. Ši laboratorija laukia visų, norinčių pasisemti žinių apie 3D spausdinimą, kompiuterinę grafiką, elektroninių sistemų prototipų kūrimą ir apie daug ką kita.

Liepojos latvių draugijos namų parodų galerijoje ir fojė nuolatos rengiamos Liepojos ir Latvijos menininkų parodos, kurių visų tikslas vienas – stiprinti latviškąją tapatybę.

Viešbučio "Promenade Hotel" vestibiulis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netradicinis – jame įkurta tikra meno galerija. Čia savo asmeninių darbų parodas rengia žinomi latvių tapytojai. Maža to, į šią galeriją užsukusieji svečiai gali ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti įvairių latvių meistrų dirbinių iš sidabro, gintaro, perlų, stiklo, lino ir kt.

Ši meno galerija yra Liepojos menininkų Ingos ir Aivaro Kleinų išpuoselėta erdvė, kurioje galima apžiūrėti ir įsigyti įvairių, kasdienėje apyvokoje panaudojamų, meno kūrinių. Tai paveikslai, papuošalai, keramika, tekstilė ir dizainodetalės iš medžio, pagaminti Liepojos, Latvijos ir kitų Baltijos šalių menininkų. Meno parodas.

Muzikinės galerijos "Vinilkoks" šeimininkas Raitis Pavlovičas (lv. Raitis Pavlovičs) yra garso plokštelių entuziastas ir kolekcionierius. Jo kaupiamą kolekciją sudaro gausybė latvių ir užsienio muzikantų išleistų vinilinių plokštelių. Vienas gausiausių yra kompozitoriaus Raimondo Paulo (lv. Raimonds Pauls) kūrybos rinkinys, kuriame šiuo metu yra daugiau kaip 330 plokštelių. Tai ne tik paties kompozitoriaus autoriniai kūriniai, bet ir bendri įrašai, išleisti su kitais atlikėjais Latvijoje, JAV, Australijoje, Japonijoje, Kanadoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse nuo 1956-ųjų metų iki šių dienų.

Liepojos muziejaus skyrius "Liepoja okupacijų režimuose" atidarytas 2001 m. sausio 21 dieną buvusioje Latvijos Atgimimo sąjūdžio Liepojos skyriaus būstinėje.

Į Karuostą užsukusių smalsuolių laukia netradicinis muziejus. Čia jie išvys tikrų tikriausią kalėjimą, kuris nuo carinių laikų, galima sakyti, išliko nė kiek nepakitęs. Kaip buvo įkalinami prasikaltusieji, kaip jie jautėsi kamerose – visa tai paaiškės užsukus į šį muziejų. Daug įdomių dalykų apie įvairius laikmečius, istorines negandas ir buvusius valdančiuosius režimus paliudys gausi eksponatų kolekcija.

Patyrusios „Saules Sveces“ dirbtuvių meistrės sukurs lankytojams kūrybišką atmosferą ir padės iš arti susipažinti su žvakių liejimo amatu. Seminaru metu sužinosite, iš kokių medžiagų ir kokiais skirtingais būdais yra liejamos žvakės. Maža to, tai bus puiki proga patiems sukurti kažką nepakartojamo ir išskirtinio – savo rankomis išlieti žvakę ar pagaminti aromatizatorių. Sukurti dirbiniai atlieps jūsų individualumą ir jausmus, dominavusius kūrybinio proceso metu.

Šiose dirbtuvėse į puodžiaus amatą galės įsijausti ir maži, ir dideli. Patyręs molio apdirbimo meistras pakvies kelionei į praeitį, kurioje nupieš tikro Liepojos puodžiaus paveikslą. Ši istorinė projekcija praturtins vaizduotę ir sugeneruos idėjų savam dirbiniui iš juodojo molio. Po užsiėmimų dirbtuvėse moliniai indai vežami degti į krosnį, sumūrytą pagal senas tradicijas. Molis yra degamas specialia senovine technika (lv. "svēpēšana", lt. "rūkymas, dūmijimas").

Gyva kultūrinė erdvė, kurioje dažnai organizuojami tradicinės muzikos koncertai ir poezijos vakarai. Ši erdvė sukurta legendinės latvių dainininkės Austros Pumpuros atminimui įamžinti.

Metinė tradicinė šventė ir Latvijos šokiai. Pasiūlymas grupėms susipažinti su latviškomis tradicijomis ir papietauti prie didžiojo sriubos puodo.

Šio muziejaus ekspozicija suskirstyta į tris dalis, tris istorinius laikotarpius. Pirmasis iš jų – laikotarpis iki Antrojo pasaulinio karo, kada Liepojoje gyveno didelė žydų bendruomenė. Antrasis dedikuotas Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto holokausto aukoms atminti. Trečioji ekspozicijos dalis aprėpia laikotarpį nuo 1945 metų iki pat šių dienų.

"Vaiduoklių medis" – tai žinomas miesto objektas ir populiari susitikimo vieta. Tai dedikacija legendinei latvių roko grupei "Līvi", sovietmiečiu įkūnijusiai Latvijos pasaulėžiūrą ir dvasią. Kultūrinį ir dvasinį šio kolektyvo indėlį įamžinantis šešių metrų aukščio medis padarytas iš daugiau kaip keturių tūkstančių metalinių strypelių.

Liepoja – ne vieno garsaus Latvijos muzikanto gimtasis miestas, todėl būtent čia yra tinkamiausia vieta šlovės alėjai. Ar ne smagu stabtelėti ir palyginti savo ranką su garsių Latvijos muzikantų plaštakų įspaudais bronzinėse plokštėse.

Liepojai nuo seno priskiriamas muzikos miesto vardas. Žinomiausias jos simbolis – miesto himnas „Mieste, kuriame gimsta vėjas“. Šio himno herojai – valtininkas, varna, gintaro latviai, telefonininkas ir žmonių miškas – yra virtę meno skulptūromis, pasitinkančiomis praeivius Kūrmajos prospekte.

Iš visų Karuostos objektų Liepojos kranto artilerijos baterija Nr.2 iki šiol yra pati paslaptingiausia Liepojos vieta.

Muziejus savo lankytojams yra paruošęs keletą ekspozicijų. Viena iš jų supažindina su pačios Karuostos istorijos: nuo jos užuomazgų iki pastatymo. Pagrindinis ekspozicijos leitmotyvas yra laiko linija, kurioje sužymėti svarbiausi įvykiai iš Karuostos gyvenimo nuo jos gyvavimo pradžios iki pat šių dienų. Laiko juostą papildo praėjusių laikotarpių dvasią ir realijas atspindintys daiktai. Svarbu pabrėžti tai, kad didžioji dalis eksponuojamų daiktų buvo rasti pačioje Karuostoje.

Tai puiki vieta koncertams ir įvairiems pramoginiams renginiams. Čia nuostabi atmosfera, jauki ir meniška aplinka, erdvus sodas ir kavinė.

"Pūsk, vėjeli!" dainos pradžių pradžia datuojama XIX a. pabaiga. Tuomet, aštuntajame dešimtmetyje, vadovaujant garsiajam architektui Markui Paului Berči kaip dalis integrali Kūrmajos komplekso pradėta statyti pirmoji koncertinė Liepojos estrada. Nedidelę sceną turinti estrada oficialiai visuomenei pristatyta 1875 metais. Ji tapo populiaria ir mėgstama miesto svečių bei pačių miestelėnų kultūrinio gyvenimo ir poilsio vieta.

Didžiausias ir pagrindinis šio automobilių muziejaus turtas – šimtametė automobilių istorija, senovinės transporto priemonės ir unikalios fotografijos. Ekspozicija sudaryta iš įvairių sunkvežimių, karinio transporto priemonių, retų lenktyninių automobilių.

Kazdangos muziejus yra įsikūręs Kazdangos rūmuose,  pastatytoje XIX a. pradžioje. Jie priklausė labai turtingiems ir įtakingiems baronams – Manteifeliams. Kazdangos rūmai iki šiol laikomi vienais prabangiausių klasicizmo pavyzdžių Kuržemėje. Nemaža rūmų projektavimo ir planavimo detalių sutampa su Mežotnės rūmais.

Muziejus yra įsikūręs Aprikių dvaro patalpose. Barokinis šio dvaro ansamblis sukurtas XVIII a. pradžioje. Didžioji dalis muziejaus ekspozicijų supažindina su vietinio krašto istorija. Speciali ekspozicija yra skirta vienam buvusių dvaro gyventojų – garsiajam Gustavui Manerheimui, vėliau tapusiam Suomijos prezidentu.

Senosios pieninės patalpose dabar galima apžiūrėti keletą ekspozicijų, iš kurių viena yra skirta Ziemupės istorijai. Be to, po tuo pačiu stogu yra įsikūręs ir turizmo informacijos centras. Esant poreikiui, galima pasinaudoti dušu ir skalbimo mašina.

Buities muziejaus ”Vītolnieki“ komplekso pagrindą sudaro tradicinis tipinis pajūrio žvejų – žemdirbių kaimas. Senų medžių apglėbtas stovi gyvenamasis namas su nendriniu stogu.

Muziejaus kompleksą sudaro pagrindinės ekspozicijų patalpos, Valčių namo ir Tinklų namo.

Rucavos centrinis malūnas buvo pastatytas 1937 metais. Iki pat septintojo dešimtmečio jis buvo svarbiausia Rucavos (tuo laiku Paurupės) grūdų malimo vieta, į kurią savo grūdų sumalti suvažiuodavo aplinkinių vietovių žemdirbiai. Šis malūnas tuomet buvo vadinamas "šviesos pilimi", nes jo garo variklio pagaminta elektra buvo naudojama ne tik paties malūno, bet ir dalies Paurupės. Vėlesniais metais (iki dešimto dešimtmečio) malūno pastatas buvo paverstas mechaninių dirbtuvių sandėliu.

Klėtelėje galima apžiūrėti daugiau kaip šimto metų senumo Nycos krašto tautinių rūbų detales, Nycoje austus užklotus, rankšluosčius, staltieses, įvairius siuvinius, audinius, pirštines ir kojines. Taip pat pamatysite ir senų buities rakandų, darbo įrankių ir knygų. Sendaikčių klėtyje reguliariai rengiamos senų fotografijų parodos, teikiančios daug įdomios informacijos apie krašto istoriją.

Ekspozicija apie šimtmečius skaičiuojančią Aizputės istoriją, Liepoja-Aizputė ir Aizputė-Saldus siauruko linijas, švietimą, amatus ir kitus dalykus.

Nuo 1898 iki 1921 metų čia gyveno Zenta Mauriņa (1897– 1978), garsi mąstytoja, vertėja, rašytoja, tarptautinių apdovanojimų laureatė.

Etnografinis namas "Zvanītāji" yra XIX a. pab. pastatytas medinis namas, kuris iki šiol yra išsaugojęs savo pirminę įšvaizdą – masyvias lubas, didelį šeimyninį kambarį su mūrine siena ir duonos krosnimi, netinkuotas sienas ir natūralias, nedažytas medines grindis. Virtuvėje iki šiol išlikusi senovinė krosnis. 2008 metais namas perdarytas į muziejų, kuris supažindina su būdingu XIX a. pabaigos gyvenimu, buitimi – staklėmis, šeimynos stalu, lovomis, spintomis, sūpynėmis, įvairiais ūkyje naudojamais daiktais ir įrankiais. Sukurta ekspozicija – Rucavos tautiniai rūbai, pirštinės, kojinės ir kiti amatininkų dirbiniai.

Pagrindinė ekspozicija supažindina su Bartos apylinkėms būdingų tautinių rūbų siuvimo ir nešiojimo tradicijomis XIX–XXI amžiais. Siūlomos muziejinio švietimo programos: "Bartos tautiniai rūbai", "Dainuoja Bartos žmonos". Taip pat yra galimybė pasiklausyti Bartos etnografinio ansamblio dainuojamų dainų.

Senasis žuvų priėmimo ir apdirbimo punktas (arba "fišerija") yra virtęs Papės turizmo informacijos punktu. Į jį užsukusieji gali apžiūrėti dvi ekspozicijas – žvejybinių įrankių parodą ir ekspoziciją, skirtą Papės ir Nidos istorijai.

Įkvėpta kūrybinės dvasios ir pagaminta Paviluoste!

Šią privačią kolekciją sudaro daugiau kaip 200 siuvimo mašinų, atkeliavusių iš įvairių pasaulio kampelių prieškariu ir tarybiniais metais. Pažintį su šia kolekcija papildo entuziastingi šeimininko pasakojimai apie kiekvieną iš šių eksponatų.

Amatininkė Laila Luzerė savo rankomis siuva kepures, šalikus, pirštines, skirtinga technika gamina papuošalus ir įvairius buities rakandus. Didelę dalį amatų meistrės įkurtų kūrybinių dirbtuvių "LaLu" užima papuošalai, kuriais noriai puošiasi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dirbtuvėse apsilankiusieji taip pat išvys įvairių, senove dvelkiančių ir senas istorijas menančių, daiktų, kurie organiškai įsilieja į naujų amatininkės dirbinių rinkinius.

Muziejuje galima apžiūrėti senovinius buities rakandus, originalius ir vertingus daiktus, kurie rasti tarp šiukšlių. Ekspozicijoje senovinis verpimo ratelis, kraičio skrynia, XIX a. moterų tualeto spintelė, įvairių laikmečių siuvimo mašinos, elektriniai prietaisai ir daug kitų įdomių daiktų. Ypatingieji eksponatai: 1960 metais nutapytas ir masyviam aukso spalvos rėme įrėmintas Lenino portretas bei lyvių tapytojo Janio Beltės paveikslas.

Durbės muziejus įkurtas pirmojo nepriklausomos Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministro Z. A. Mejerovico gimtuosiuose namuose. Muziejaus ekspozicijos supažindina su garsių asmenybių gyvenimo vingiais Durbėje ir istoriniais liudijimais, apie čia kadaise vykusius reikšmingus įvykius.

Už Rudės pradinės mokyklos yra senų pakinktų tvartas, kuriame galima apžiūrėti saugyklai padovanotus pakinktus, sužinoti apie jų naudojimą ir Otankių pusės žirgų priežiūros papročius. Viską galima liesti, net lipti ir išbandyti, tai yra mūsų įsitikinimas. Pažinti naujas vietas ir pajusti istoriją visada įdomu! Laukiame jaunų ir didelių! Prašome rezervuoti vizitą iš anksto!

Galimybė apžiūrėti vilnonius audinius, skaras, rankšluosčius, įvairius lininius audinius. Apsilankiusieji svečiai galės išbandyti stakles ir pasimokyti audimo amato.

Ekspozicija apie Nycos gyventojų praeitį ir Perkuonės įstoriją.

Pažintinė ekspozicija apie Durbės ežerą, apimanti laikotarpį nuo ledynmečio iki šių dienų. Eksponuojami ežere gyvenančių žuvų muliažai, demonstruojama interaktyvi prezentacija apie ežero formavimąsi, istorinius liudijimus ir eutrofikacijos priežastis.

Lankytojai turi galimybę apžiūrėti žvejų buityje naudotus daiktus ir žvejybos įrankius, sužinoti, kaip šie daiktai buvo naudojami ir kaip vadinami. Visi norintys galės gauti daug įdomios informacijos apie Jūrmalciemo istoriją – pamatyti senų fotografijų, sužinoti apie žvejų šeimas ir praeities atsiminimus.

Antikvariatas įsikūręs seniausiame (daugiau nei 100 metų) Sikšnių kaimo name Dunikos seniūnijoje. Kolekcijoje daug namų apyvokos daiktų, baldų, tekstilės gaminių ir knygų (literatūros) – visi jie pasakoja vietos istoriją.

Rašiklių kolekcija ir ekspozicijos, supažindinančios su ugniagesių darbu ir motociklais.

Liepojos paplūdimys ėmė sparčiai populiarėti XIX a. septintajame dešimtmetyje. Tuo laiku Liepoja virto žinomu kurortu, į kurį atgauti jėgų ir pailsėti atvykdavo aristokratai iš Europos ir Rusijos. Istoriniai šaltiniai liudija, kad čia kadaise lankėsi net Rusijos imperijos caras.

Tris kilometrus ištįsęs Pajūrio parkas užima net 50 hektarų plotą. Tai vienas didžiausių sodintinių parkų Latvijoje. Parko projekto idėja gimė XIX a. pabaigoje. Ja siekta dviejų tikslų – papildyti kurortui būtinų objektų sąrašą ir stabdyti pajūrio smėlio slinkimą miesto link.

Liepoja – gražus žemės kampelis tarp Baltijos jūros ir Liepojos ežero. Pastarasis yra lagūninio tipo, suformuotas atsitraukiančios jūros. Stebėti paukščių į Liepoją vykstama kone ištisus metus, kadangi švelnus pajūrio klimatas vilioja paukščių stebėtojus atvykti į šiuos kraštus ir žiemą.

Liepoja – gražus žemės kampelis tarp Baltijos jūros ir Liepojos ežero. Pastarasis yra lagūninio tipo, suformuotas atsitraukiančios jūros. Stebėti paukščių į Liepoją vykstama kone ištisus metus, kadangi švelnus pajūrio klimatas vilioja paukščių stebėtojus atvykti į šiuos kraštus ir žiemą.

Liepoja – gražus žemės kampelis tarp Baltijos jūros ir Liepojos ežero. Pastarasis yra lagūninio tipo, suformuotas atsitraukiančios jūros. Stebėti paukščių į Liepoją vykstama kone ištisus metus, kadangi švelnus pajūrio klimatas vilioja paukščių stebėtojus atvykti į šiuos kraštus ir žiemą.

Liepoja – gražus žemės kampelis tarp Baltijos jūros ir Liepojos ežero. Pastarasis yra lagūninio tipo, suformuotas atsitraukiančios jūros. Stebėti paukščių į Liepoją vykstama kone ištisus metus, kadangi švelnus pajūrio klimatas vilioja paukščių stebėtojus atvykti į šiuos kraštus ir žiemą.

4 km pėsčiųjų takas, mediniai lieptai, dvi apžvalgos aikštelės ežere ir paukščių stebėjimo bokštas. Miesto svečius ir liepojiškius šis takas veda pro įvairius dekoratyvinius augalus, lauko treniruoklius ir poilsines aikšteles. Zirgų sala yra didžiausia iš penkiolikos Liepojos ežero salų.

Unikalus lagūninio tipo ežeras, susiformavęs pamažu atsitraukiant Baltijos jūrai. Ežeras ir aplink jį plytinčios pievos yra įtrauktos į gamtos draustinio teritoriją. Liepojos ežeras yra svarbi paukščių migracijos ir perėjimo vieta.

Gamtos namai yra edukacinis gamtos ir mus supančios aplinkos pažinimo centras, kuriame apsilankiusieji turi galimybę iš arčiau pažinti gamtos mokslą – biologiją, ekologiją, zoologiją ir kitas su gamta susijusias sritis. Centras yra pasiruošęs priimti visus, ypač moksleivių grupes ir šeimas su vaikais (būtina išankstinė registracija).

Beberlinių poilsio parkas užima 45,3 ploto teritoriją Karuostoje. Didžiausias šių vietų gamots turtas – ant kopų ošiantis pušynas (valstybės saugomas biotopas). Miškas juosia 8,8 ha Beberlinių vandens telkinį, kuris susiformavo tose vietose kasant smėlį karinių objektų statybai.

Europos saugoma Natura 2000 gamtos teritorija. Smulkus ir baltas jūros pakrantės smėlis, kopos ir pušų šilas traukia lankytojus žiemos metu pasivaikščioti apsnigtais miškų takais, o vasarą pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, pasikaitinti saulutėje ir pasimaudyti jūroje.

Graži, mitais ir padavimais apipinta vieta Kuržemėje. Viename žinomiausių padavimų pasakojama apie kuršių valdovo Indulio ir vokiečių komtūro dukros Arijos meilę. Vietoje, kurioje jie pirmą kartą susitiko, auga Arijos ir Indulio ąžuolai.

Šis 3 kilometrų pėsčiųjų takas, vinguriuodamas Alandės upės slėniais, galima sakyti, kiaurai perskrodžia dabartinę Gruobinią ir sujungia archeologinio jos ansamblio paminklus: viduramžių pilį su bastionais, Skroblų kalną ir Priedieno senkapius. Kulniuojantys šiuo taku ras gausybę informacinių stendų, informuojančių ir vaizduojančių svarbiausius šio Latvijos miestelio istorijos įvykius ir epizodus.

Prie Papės ežero 1999 metais Pasaulio gamtos fondas (WWF) apgyvendino 18 laukinių žirgų. Tai pirmoji vieta Latvijoje, kurioje paleisti ganytis laukiniai žirgai. Misdami žole, nendrėmis, krūmais, medžių žieve laukiniai žirgai sukelia augalų vegetaciją, išretina krūmynus ir nendrynus, sukuria sąlygas gyventi kitoms gyvūnų rūšims. 2004 metais prie laukinių žirgų prisijungė taurų patelės.

Jūros priekrantės skardžių masyvas driekiasi kelias dešimtis kilometrų. Ziemupės skardžių aukštis svyruoja nuo 5 iki 12 m, o Strantės ir Ulmalės ruože – net iki 16 m.

Parke, Durbėmis upės pakrantėmis, nutiestas pėsčiųjų takas, pastatyti tilteliai ir suoliukai. “Bebrų takas” – pasirinkimas aktyvaus poilsio mėgėjams. Čia rasite kabančius tiltus, sūpynes, laipiojimo sienas ir kt.

Plačiuose šio zoologijos sodo aptvaruose gyvena 38 rūšių laukiniai gyvūnai – kiangai, lokiai, lūšys, vilkai, šernai, briedžiai, voverės, plėšrieji paukščiai – ir patys įvairiausi naminiai gyvuliai – įvairių veislių karvės (Latvijos mėlynosios, Hailando ir Galovėjo veislių), Romanovo avys, Vietnamo kiaulės, antys, žąsys, kalakutai ir kt. Akylesni tvenkiniuose pastebės retąsias europines medvarles.

Mažajame zoologijos sode (Mini zoo) galima apžiūrėti baltuosius ir indiškus povus, kalakutus, šilkines vištas ir Indijos bėgikes (ančių veislė). Čia taip pat gyvena du Afrikos stručiai Ancis ir Kleo, Australijos emu, mangustė Emma, asilaitė Žuža, lamos Centis ir Bella, olandiškos žemaūgės ožkytės ir tauriųjų elnių porelė. Visai netoliese, sodo ganyklose, savo dienas leidžia karvės, avys ir laukiniai arkliai. Mažuosius sodo lankytojus turėtų pradžiuginti galimybė pašerti triušiukus, nutrijas, miniatiūrines kiaulaites, jūros kiaulytes ir kitus gyvūnėlius. Be to, privalu skirti laiko ir vaikų žaidimo aikštelei.

Lielbatos šaltinis yra didžiausias tyrojo vandens (tinkamo gerti) šaltinis Latvijoje. Jis srūva vakarinės Kuržemės aukštumose netoli istorinės Vainiuodės, kitaip dar Lielbatos, pilies. Tenykštė aplinka yra ekologiškai švari ir tvarkinga. Lielbatos šaltinis teka saulės tekėjimo kryptimi (iš vakarų į rytus), todėl nuo seno šis šaltinis laikomas magišku, šventu, o jo vanduo esą turįs gydomųjų galių.

Vienas didžiausių ir gražiausių Liepojos regiono ežerų. Jo plotas yra 670,5 ha, o vidutinis gylis 1,5 m. Ežero šiaurrytinėje dalyje esančios užliejamos pievos įtrauktos NATURA 2000 saugomų gamtos teritorijų sąrašą.

Dabartinis miško parkas veši buvusio Kalėtų dvaro parko teritorijoje. Be vietinių, šiame parke žaliuoja įvairūs egzotiniai, retų rūšių medžiai. Nutiesti trys gamtiniai takai – grybų, gyvūnijos ir vaistažolių.

Latvijai nebūdinga Baltijos jūros pakrantė. Palei kranto liniją driekiasi žvirgždo pylimas.

Rucaviškių rūpesčiu ant Muižos kalno buvo pasodintas dendrologinis sodas, kuriame žaliuoja daug egzotinių medžių. Pačiam Rucavos centre galima apžiūrėti magnolijų, o prie miestelio mokyklos – rododendrų kolekcijas. O kur dar Rucavos kukmedžių įvairovė! Nuo Muižos kalno pasivaikščiojimą galima tęsti iki Lietuvą ir Latviją skiriančios Šventosios upės.

2 km pėsčiųjų takas, “Žalioji klasė“ ir gamtinis kino teatras ”Gamta įkvepia“. Miško parko teritorijoje yra nutiesta dviračių trasa.

Tai retų augalų kolekcija galintis pasigirti gamtinis parkas, kurio estetinį grožį papildo Girta Brumsono meno kūriniai ir nedidelės architektūrinės formos.

Plačiausia pilkoji kopa ir viena iš pačių įvairiausių pilkųjų kopų Latvijoje. Į šiaurę nuo Sakos žiočių ji driekiasi 1,5 kilometro, o jos pločio linija, jungianti jūrą ir sausumą, vietomis siekia 812 metrų. Paviluosto pilkoji kopa yra įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų biotopų sąrašą. Gamtos draustinio "Paviluosto pilkoji kopa" plotas yra 42,5 ha.

Senas kulto reikmėms naudotas akmuo, menantis bronzos amžių – tai "Odziņu" akmuo. Prieš 2000–3000 metų šis akmuo naudotas ritualinėms apeigoms. Bėgant laikui akmuo ėmė trukdyti žemės ūkio darbams, todėl buvo nuspręsta jį užkasti. 2013 metais akmuo atkastas ir pervežtas į kitą vietą netoli Matros piliakalnio. Dabar beveik 15 kubinių metrų dydžio ir 43 tonų svorio riedulys vėl prieinamas kiekvienam. Jį galima pamatyti naujoje vietoje prie Gruobinios– Ventspilio plento.

Aizvykių dvaro parkas pasodintas XIX a. pabaigoje. Šiame parke gausu pasakų ir sakmių herojų, pasakojančių apie reikšmingus ir svarbius šių vietų istorinius įvykius. Atvykę svečiai pastebės egzotines medžių rūšis, kurioms augti, regis, Latvijos klimatas nelabai tinkamas. Tai siauralapė karija, riešutmedis, kamštinis ąžuolas ir kt.

Jūroje apytikriai už 50 metrų nuo kranto jūros bangos skalauja Paviluosto Didįjį akmenį, kuris virš jūros dugno iškilęs 3,5 m (po vandeniu 1,5 m). Jo perimetras – 15 metrų. Tarybiniais metais šis akmuo tarnavo kaip paribio ženklas, kurio pajūryje besimaudantiems žmonėms nebuvo galima peržengti.

Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto!

"Forest Designed" yra pirmasis Latvijoje baldų medelynas. Jo sodinimo darbai pradėti 2020 metų vasarą, o oficialus atidarymas planuojamas 2021 metų antroje pusėje. Tačiau jau dabar, iš anksto susitarus, želdyno šeimininkai priima lankytojus. Dabar jame galima stebėti želdyno augimą ir formavimąsi, pirmųjų baldų sodinukus ir paiškylauti prie ugniakuro miško apsupty.

Tyliame ir ramiame kaimo kampelyje, jauno pušyno apsuptyje, įsikūręs šeimos ūkis "LavenderVilla" yra išskirtinis, kadangi jame laikomasi netaršios ūkinės veiklos filosofijos. Šiame ūkyje yra pasodinta didžiulė levandų lysvė ir sukurtas levandų labirintas.

Dunikos seniūnijos viena įdomiausių vietų yra Dunikos viržynas, kuriame įrengtas 5,3 km ilgio takas su keliomis poilsio salelėmis. Pelkės pietuose auga Luknės skroblų giraitė. Latvijoje tai vienintelė vieta, kur 11 ha plote paprastieji skroblai auga natūraliai. Luknė yra šios skroblų giraitės šiaurės vakarų riba.

Karuosta yra unikali, paradoksali ir užburianti. Istoriniu ir architektūriniu požiūriais tai išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje. Užimdama beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos, Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona.

Liepojos šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė yra vaizdinė ir dvasinė Karuostos dominantė, ryškiai išsiskirianti iš ją supančių blokinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų.

Karuostos kalėjimas yra vienintelis karo kalėjimas Europoje, savo duris atvėręs turistams. Jis laikomas neįprasčiausiu viešbučiu pasaulyje.

Šiaurinio – ilgiausio molo Latvijoje – statybos baigtos XIX a. pabaigoje. Tai labai svarbi Liepojos gynybinių įtvirtinimų ir karinio uosto dalis. Molo pylimas driekiasi 1800 metrų, jo plotis – 7,35 metro. Tai labai populiari ir liepojiečių dažnai lankoma vieta. Įsimylėjėlių poreles čia atvykti vilioja romantiški saulėlydžiai, o meškeriotojus – žuvingos priekrantės. Ypač daug žmonių prie molo susirenka jūroje ėmus siausti didžiulėms audroms. Laukinės gamtos siautulys, nesutramdoma ir galinga bangų mūša užburia ir priverčia sugrįžti čia dar kartą.

Siekiant apsaugti karinių jūrų pajėgų bazę Liepojoje nuo galimų priešų antpuolių, XIX a. pabaigoje nuspręsta pastatyti gynybinius įtvirtinimus Karuostoje, Liepojos centre ir pietiniame miesto pakraštyje.

Trečiosios pakrantės artilerijos baterijos pagrindinė užduotis buvo dengti priešuostį nuo galimo priešo antpuolio iš šiaurės. Atsitraukdama carinės Rusijos armija šiuos įtvirtinimus 1915 metais susprogdino. Tolimojo stebėjimo bokštas, kurį vėliau nuskalavo jūros bangos, yra tapęs viena populiariausių fotografavimosi vietų Liepojoje.

Pasukamasis Oskaro Kalpako tiltas yra vienas seniausių metalinės konstrukcijos tiltų Latvijoje. Jis baigtas statyti 1906 metais.

Redanu vadinama XIX a. pabaigoje Liepojoje pastatytų pajūrio įtvirtinimų dalis. Ji mena svarbius Latvijos nepriklausomybės kovų laikus. Nors Karuostos fortifikaciniai statiniai po kurio laiko buvo pripažinti strategine klaida ir didžiąja dalimi susprogdinti, Redanas išliko nepaliestas. Tai vienintelė įtvirtinimų dalis, kurioje vyko kariniai susirėmimai.

Muziejus savo lankytojams yra paruošęs keletą ekspozicijų. Viena iš jų supažindina su pačios Karuostos istorijos: nuo jos užuomazgų iki pastatymo. Pagrindinis ekspozicijos leitmotyvas yra laiko linija, kurioje sužymėti svarbiausi įvykiai iš Karuostos gyvenimo nuo jos gyvavimo pradžios iki pat šių dienų. Laiko juostą papildo praėjusių laikotarpių dvasią ir realijas atspindintys daiktai. Svarbu pabrėžti tai, kad didžioji dalis eksponuojamų daiktų buvo rasti pačioje Karuostoje.

Iš visų Karuostos objektų Liepojos kranto artilerijos baterija Nr.2 iki šiol yra pati paslaptingiausia Liepojos vieta.

Puikiai 9 km pėsčiųjų takas įamžina latvių karių drąsą ir ryžtą 1919 m. vykusiose Latvijos laisvės kovose.

1905 metais pastatytam vandens bokštui geriamuoju vandeniu teko aprūpinti visą Karuostos teritoriją. Pastaroji buvo laikoma nepriklausoma ir uždara Liepojos miesto dalimi. Pagal savo paskirtį šis vandens bokštas darbavosi iki pat 1989–ųjų.

Karuostos maniežo statybos darbai baigti 1903–1904 metais. Jį anuomet dengė lengvas, iš sukniedytų metalo konstrukcijų ir skardos padarytas, stogas. Milžiniško maniežo apšvietimui užtikrinti architektai suprojektavo didžiulius arkinius langus ir stiklinių čerpių juostas stogo dangoje.

1899–1900 metais statytoje pašto balandžio stotyje buvo numatyta laikyti 450 balandžių.

Liepoja sergsti vieno didžiausių praėjusio amžiaus žmonijos sukrėtimų atminimą. Ant Škėdės kopos yra pastatytas didžiausias memorialas holokausto aukoms Latvijoje. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta daugiau kaip 3000 Liepojos žydų. Šis memorialas – tai žydų nacionalinis simbolis Menora (septynšakė žvakidė). Jos kontūrai, suformuoti iš lauko akmenų ir granito luitų, aiškiai matomi iš paukščio skrydžio.

Kompleksas yra didžiausias ir moderniausias baseinų ir SPA centras Kuržemėje. SPA kompleksas siūlo tiek įvairias vandens pramogas vaikams, tiek poilsio ir atsipalaidavimo galimybes suaugusiesiems. Po aktyvaus poilsio vandenyje lankytojai gali apsilankyti trijose pirtyse (druskos saunoje, turkiškoje pirtyje ir aromatinėje pirtyje) bei įvairiuose masažo baseinuose. Ilsintis SPA zonoje galima numalšinti troškulį ir pasimėgauti sveikomis, šviežiai spaustomis sultimis "Tropical" kokteilių bare.

Universalus sporto ir sveikatingumo kompleksas. Šis centras siūlo išbandyti fitnesą, plaukimą, krepšinį ir daug kitų sporto šakų. Rengiamos tiek grupinės, tiek individualios treniruotės.

Teniso arenoje yra penki uždari teniso kortai, padengti "hard" danga. Šalia jų – speciali apšilimo zona. Be to, lankytojai gali pasirinkti atviro tipo teniso kortus su apšilimo siena, atvirąsias paplūdimio teniso ir tinklinio aikšteles bei treniruoklių salę.

Čiuožinėjantiems, žaidžiantiems ledo ritulį ir žiūrovams.

Pramogų centre vaikams „Sapņu Zeme“ (lt. „Svajonių Žemė“) gausu pačių įvairiausių atrakcijų – batutų salė, vaikiškos čiuožyklos, čiuožimas pripučiamu ratu ir atskira zona patiems mažiausiems lankytojams su Iglu kaladėlėmis ir kamuoliukų baseinu. Šiame centre vienu metu gali pramogauti net iki 100 vaikų.

8 boulingo takeliai, bilijardas, pramogos, picerijo-kavinė.

Trijų kilometrų ruožu ištįsęs pajūrio parkas užima didelį 50 ha plotą – tai vienas didžiausių sodintinių parkų Latvijoje. Šis parkas yra nuo seno garsėjanti populiari laisvalaikio praleidimo vieta.

Liepojos miesto teritorijoje yra nutiesta orientavimosi sporto trasa (poligonas), vedanti pro svarbiausius turistinius miesto objektus. Pasižymėjimo trasos punktuose seka yra laisva, todėl jos objektus galima išdėstyti ir įveikti savo nuožiūra.

Karuosta yra didžiausia istorinė militarinė zona Baltijos šalyse. Ji užima beveik trečdalį Liepojos teritorijos. Karuostoje įrengtas orientacinio sporto poligonas yra puiki galimybė pažinti šią teritoriją dar geriau.

Orientavimosi poligonas įrengtas Beberlinių ežero pašonėje. Tenykštė gamta išsiskiria margu kraštovaizdžiu: ten ošia pušynai, driekiasi kopų juosta, savo metus skaičiuoja kariniai objektai. Trumpai tariant, šių vietovių reljefas yra tikrai labai įdomus. Kontrolinius trasos punktus žymi plokštelės su QR kodais, todėl savo asmeninį rezultatą galima fiksuoti Qrenteerings mobiliąja aplikacija.

Liepoja garsėja žiemos maudynių entuziastais, dažnam pažįstamais iš "ruonių" vardo. Liepojoje yra speciali vieta, kur visi sveikos gyvensenos propaguotojai gali susirinkti ir smagiai leisti laiką. Žiemą ten pasirūpinama eketės iškirtimu, persirengimo kabinomis, nedideliu ir šiltu namuku, kur galima persirengti po maudynių. Kilnojama pirtis už simbolinį dalyvio mokestį.

Aštrių pojūčių mėgėjams Karostos kalėjimas siūlo išbandyti du pabėgimo kambarius:

Komandinis žaidimas (6-10 žmonių). Iškeliama užduotis bendromis jėgomis išlaisvinti draugą ir slapčia nuo pasienio apsaugos kariškių nukakti iki povandeninio laivo.

BMX, laisvojo ir inline stiliaus dviratininkų trasa

Įvairių daiktų daužymas įtampai sumažinti kontroliuojamu būdu ar tiesiog smagiai praleisti laiką.

Mieste pradeda dingti žmonės ... Jūs ir jūsų draugai atsidūrė galimo kaltininko, psichologo Bahilovo, kuris neseniai atvyko į miestą, pėdomis ... Jūs slapta įeinate į gydytojo kabinetą norėdami rasti įrodymų! Žaidimas gali prasidėti!

Pramoginis ir sportinis šaudymas iš pistoletų, šautuvų ir airsoft automatų.

Pramogų centras, turintis naujausią lastertag įrangą ir puikiai tinkantis įvairiems renginiams. Yra visas pramogavimui reikalingas inventorius. Žaidėjams netaikomi jokie amžiaus apribojimai.

Vandenlenčių trasos ir inventoriaus nuoma, irklenčių ir irklinių valčių nuoma, pirties ir karšto kubilo nuoma, pripučiamos priemonės pramogavimui ant vandens - BB water fun. Kavinė.

Kliūtinės trasos vaikams (3 trasos) ir suaugusiesiems (5 trasos). Pačių drąsiausių laukia pati ilgiausia Latvijoje – net 330 metrų nusileidimo trasa virš Beberlinių vandens telkinio.

Senovinis žvejybos laivas kviečia visus pasiplaukioti Baltijos jūros priekrante.

Plaukimas pramoginiu laivu "Water Sledge" po Liepojos uosto akvatoriją iki molų stebėti ten gausiai besilankančių paukščių. Maršrutas taip pat veda iki Oskaro Kalpako – vieno išskirtiniausių inžinerinių statinių Latvijoje.

Siūlome apmokymus su SUP lenta. Išvykos vandenyje, saulėtekio pasitikimas ir irklavimas saulėlydyje. Galima planuoti ilgesnias arba trumpesnias išvykas didelėmis ir mažesnėmis grupėmis. Praleidimas kokybiško laiko ant SUP lentos tuo pačiu treniruoja raumenis ir lavina pusiausvyra. Šis sportas yra prieinamas visiems, viskas ko reikia tik vandens. Smagu irkluoti upėmis, ežerais ar bet kuriuo tvenkiniu. Pamatykite jus supantį pasaulį iš jums neregėtos pusės.

Skirtingų amžiaus grupių vaikams.

Lankytojų laukia septynios atviro tipo teniso aikštelės, padengtos "tenisito" danga. Greta jų – speciali apšilimo siena. Lankytojų patogumui veikia informacinis centras ir rūbinė.

Kristapo Puorzingio šeimos miestui padovanotos apšviečiamos krepšinio aikštelės atitinka visus NBA standartus. Šalia Jūrmalos parke esančios krepšinio aikštelės, aktyvų gyvenimą mėgstantys poilsiautojai taip pat ras lauko treniruoklius ir gatvės gimnastikos aikštelę.

Pajūrio parko riedutininkų aikštelė vasarą virsta antraisiais jaunimo namais. Ten visada galima sutikti BMX dviračių sporto entuziastų, riedutininkų ir riedlentininkų.

Vos už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo miesto centro aktyvų poilsį mėgstančiųjų laukia 1,2 km riedutininkų ir dviratininkų takas.

Edukacinė išvyka Liepojos ežere, individualiai arba grupėms iki 15 žmonių.

Tuos, kurie nori iš arčiau susipažinti su žvejo amatu ir kasdienybe, kviečiame į žvejybinio laivo "Balta" denį. Tinklų statymas ir traukimas, sugauto dienos laimikio kepimas laive ant grilio. Pasiūlymas grupėms iki 10 žmonių.

Plaukimas po uosto akvatoriją (~1h), išplaukimai į jūrą.

Iškylos ir pasiplaukiojimai motorinėmis valtimis po Prekybos kanalą, Liepojos ežerą ir Bartos upę. Esant palankioms oro sąlygoms, yra galimybė išplaukti į atvirą jūrą. Ekstremalesnių pojūčių mėgėjai gali išbandyti pasiplaukiojimą ant valtimis lynu tempiamo pripučiamo rato ar vandenlentės.

Valčių nuoma pasiplaukiojimui ir mėgėjiškai žūklei, katamaranų, elektrinių katamaranų ir plaustų nuoma, pirtis.

Buriavimas, burlenčių sportas, irklenčių nuoma ir mokymai.

Jėgos aitvaro populiarinimas, mokymai.

Šis 7 km maršrutas – tai galimybė pasigrožėti gamtos įvairove ir apžiūrėti dalį senujų Liepojos miesto įtvirtinimų. Maršruto pradžioje kanalo priekrančių juodalksnius keičia ties žiotimis į jūrą ošiantys kopų pušynai. Kranto ruožą daugiausia dengia žolynai, o ten, kur kanalas priartėja prie Tosmarės ežero, gamtovaizdį praturtina pelkynai. Kanalo salose ir pussiasaliuose kai kur matyti carinių laikų Liepojos miesto įtvirtinimų fragmentai. Ten, kur kanalas susisiekia su jūra, kairiajame jo krante, stūkso Šiauriniai įtvirtinimai, šiandien vadinami Šiauriniais fortais.

Burlenčių, jėgos aitvaro inventoriaus nuoma ir mokymai. Irklenčių, jūrinių valčių, vandens motociklų nuoma ir čiuožimas pripučiamu vandens ratu.

Motociklininkų parką "Lauma" įkūrė Lauris Freibergas (lv. Lauris Freibergs) – buvęs profesionalus latvių lenktynininkas, dešimt kartų pelnęs Latvijos, o 2000-aisiais dar ir Europos čempiono titulus. Baigęs sportininko karjerą, L. Freibergas ėmėsi jaunųjų motociklininkų trenerio amato. Be to, jis svariai prisideda prie motosporto populiarinimo šalyje ir teikia profesionalias konsultacijas visiems besidomintiems šia sporto šaka.

Šaudymas iš lanko yra puikus būdas praleisti laisvalaikį. Šaudymo iš lanko pamokos. Amokymai.

Žaidimas Laser tag yra dažasvydžio analogas, sukurtas pasitelkus naująsias technologijas. Žaidimo tikslas – neutralizuoti varžovą infraraudonuoju spinduliu.

2020 metais buvo nutiesta moderni, asfaltuota dviračių trasa – pump track. Ši trasa yra daugiafunkcė, todėl joje ras ką veikti BMX dviračių ir ilglenčių entuziastai, kalnų dviratininkai, riedlentininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir kt. Norintiems išbandyti šią trasą specialus pasirengimas nebūtinas. Ja gali naudotis įvairaus amžiaus aktyvaus poilsio mėgėjai.

Akyvaus turizmo inventoriaus nuoma poilsiavimui visais metų laikais. Dviračiai suaugusiems ir vaikams, valtys meškeriotojams, vandens katamaranas.

Žiemos sezonu – 100 m. nusileidimo trasa (slidėmis, snieglentėmis, rogėmis). Esant tinkamoms oro sąlygoms, veikia keltuvas ir apšvietimas. Kitais metų laikais – puiki vieta pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta. Ugniavietė, pėsčiųjų takas, apžvalgos aikštelės, pavėsinė.

Jodinėjimo pamokos, jodinėjimas aikštelėje ir miške. Pasivažinėjimas rogėmis ar vežimu, speciali pramoga vaikams – jodinėjimas ant mažųjų žirgų ir ponių.

Embūtės slėnis – viena gražiausių ir paslaptingiausių Kuržemės vietų – padavimų ir legendų žemė. Šiose vietose ieškoma garsaus padavimo apie uždraustą kuršių genties vado Indulio ir vokiečių komtūro dukros Arijos meilę ištakų. Toje vietoje, kur jie abu susitiko, dabar žaliuoja Indulio ir Arijos ąžuolai.

Kazdangos dvaro parkas užima plačią 196 ha teritoriją. Per šį parką vingiuoja pėsčiųjų ir dviračių takai, jame gausu poilsio aikštelių, įrengta tinklinio ir krepšinio aikštelė, pastatytas stadionas. Ten pat nuomojamas aktyvaus turizmo inventorius – dviračiai ir katamaranai.

Parke, Durbėmis upės pakrantėmis, nutiestas pėsčiųjų takas, pastatyti tilteliai ir suoliukai. “Bebrų takas” – pasirinkimas aktyvaus poilsio mėgėjams. Čia rasite kabančius tiltus, sūpynes, laipiojimo sienas ir kt.

Dabartinis miško parkas veši buvusio Kalėtų dvaro parko teritorijoje. Be vietinių, šiame parke žaliuoja įvairūs egzotiniai, retų rūšių medžiai. Nutiesti trys gamtiniai takai – grybų, gyvūnijos ir vaistažolių.

Vainiuodės parkas tinka tiek neskubiems pasivaikščiojimams, tiek aktyviam poilsiui. Parke yra įrengti lauko treniruokliai, sporto ir vaikų žaidimo aikštelės.

Aktyvus laisvalaikio praleidimas ant Durbės ežero – pasivažinėjimas galingu vandens motociklu, skriejimas ant pripučiamo rato, smagus pasiirstymas po ežerą irklente.

Poilsiavimo komplekse "Ods", įsikūrusiame ant Bartos upės kranto, galima aktyviai leisti savo laisvalaikį arba ramiai mėgautis aplinkine gamta. Čia taip pat galima užsisakyti nakvynę viename komfortiškųjų komplekso namelių, švęsti įvairias progas svečių namų pokylių salėje arba įvairiems šventiniams renginiams skirtoje palapinėje.

Jodinėjimas žirgais ir poniais, pasivažinėjimas lenktyniniais ristūnų vežimėliais palei Virgos upę, jojimo pradmenys pradedantiesiems, pažintinės ekskursijos grupėms. Jojimo terapija.

Žūklės reikmenų ir jų vežimui pritaikytų dviračių nuoma, gido paslaugos.

Piknikų ir palapinių aikštelės, vaikų žaidimo aikštelė. Organizuojamos sporto varžybos ir kiti renginiai.

Gerai įrengta poilsiavietė, laužavietė, kepsninė, stalai, suolai, pavėsinė, vaikų žaidimų ir paplūdimio tinklinio aikštelės, basakojų takas.

Galimybė išmėginti savo jėgas įvairaus aukščio ir sudėtingumo trasose, įveikti vertikalias ir horizontalias kliūtis unikalios konstrukcijos bokšte.

Plaukimas kanojomis Durbės, Tebros ir Ryvos upėmis. Konsultacijos ir transportas. Plaukimas trylikaviete kanoja Sakos upe.

Kanojų ir baidarių nuoma pasiplaukiojimui Liepojos ežere, miesto įtvirtinimų kanale, Bartos upėje ir kituose Kuržemės regiono vandenyse. Viso inventoriaus ir plaukiančiųjų nuvežimas į pasirinktą išplaukimo vietą ir parvežimas iš galinės maršruto stotelės.

Vandenlenčių trasa ir irklenčių nuoma.

Plaukimo burlente mokymai ir inventoriaus nuoma.

Nuomojamos 2 vienvietės ir 2 dvivietės jūrinės baidarės, 2 pripučiamosios irklentės (patogu įsidėti ir nešti kuprinėje).

Valandos iškyla ant vandens atvers galimybę iš įdomaus žiūros taško – nuo Sakos upės vingių – žvilgterėti į Paviluosto miestelio erdves bei išplaukti į atvirą jūrą.

Plaukimas laiveliu, kateriu, valtimi.

Šeferių šeimos verslas "Sofijas laivas", gyvuojantis nuo 2007 metų, teikia kanojų ir kajakų plaukimui Kuržemės upėmis nuomos paslaugas. Šiuo vandens transportu galima smagiai pasiplaukioti Bartos, Vartajos, Ryvos, Irbės, Abavos, Tebros, Sakos, Durbės, Aluokstės upėmis, išbandyti vandens maršrutus Papės ežere ir Liepojos įtvirtinimų kanale.

Dirbtinės dangos teniso kortas

Iškylos laivu "Matilde" ir "Elita" Bartos upėje.